Šiandien yra:

Kronika 2025

2025-12 -06 Lietuvos valstybės istorijos archyve surengta edukacija - praktiniai užsiėmimai „Atrask savo protėvį“. Ne tik dokumentai, bet ir praktiniai patarimai apie senųjų dokumentų popierių, rašalą bei asmeninių archyvų tvarkymą padarė šią edukaciją išskirtine.  O dar dovanos, kuriomis mus apdovanojo archyvo darbuotojos! Dalyviai, pateikę duomenis apie savo protėvius, netgi gavo surastus archyvinius įrašus – tikra kelionė laiku! Daugiau

2025-11-25 Vilniaus krašto bajorų bendruomenė apsilankė Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje. Ekskursiją vedė gidas Paulius – humanitaras ir fotografas, kuris dalyviams skyrė gerokai daugiau laiko, nei planuota. Vietoje pusantros valandos pažintis su LRT truko beveik tris valandas, aktyviai domėjomės įstaigos istorija ir darbu užkulisiuose: nuo istorinių studijų iki Sausio 13-osios liudijimų.

lrtPirmasis sustojimas buvo prie LRT pastatų maketo, kur gidas pristatė komplekso struktūrą ir jo raidą. Vėliau ekskursijos dalyviai lankėsi garso įrašų patalpose, Pirmojoje (istorinėje), Trečiojoje ir Didžiojoje televizijos studijose. Pastarojoje tuo metu vyko Naujametinės programos filmavimas, tad bajorai turėjo progą pasisveikinti su kūrybine komanda, operatoriais ir prodiuseriais.


Toliau kelias vedė ilgais LRT koridoriais iki senojo Radijo pastato įėjimo, menančio 1991 m. sausio 13-osios įvykius. Čia ekskursijos dalyviai apžiūrėjo autentiškas kulkų paliktas žymes ir išgirdo tą naktį budėjusių diktorių įrašus – vieną jautriausių ekskursijos akimirkų.
Pažintinę kelionę po LRT organizavo Vilniaus krašto bajorų sąjungos Tarybos narė Nijolė Jačėnienė.

Bendra VKBS narių nuotrauka Antrojoje, Naujienų  tarnybos, studijoje
Vidmanto Kažukausko nuotr.

2025-11-12  LBKS Garbės narys, karo istorikas prof. dr. Valdas Rakutis pakvietė Vilniaus krašto bajorus į paskaitą „Lietuvių Vilnius. Ženklai ir simboliai“. Renginys vyko Vilniaus įgulos karininkų ramovėje, Vėliavų salėje, kurioje eksponuojamos Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vėliavos.
Profesorius pristatė istorinius įvykius ir asmenybes, kurių indėlis į Vilniaus raidą šiandien nėra pakankamai įvertintas. Jis priminė, kad Vilniaus vaivada – dabartinio mero atitikmuo – buvo antras pagal svarbą valstybės pareigūnas po valdovo. Nors žinomi XV–XVII a. Vilniui vadovavę vaivados, tokie kaip Mykolas Kęsgaila, Mikalojus Radvila Juodasis, Mikalojus Radvila Rudasis, Mikalojus Radvila Našlaitėlis ar Mykolas Kazimieras Pacas, sostinėje nėra įamžinti.
Pasak profesoriaus, Lietuvos istorijos tyrimai pastaraisiais metais gerokai pažengė, rengiamos konferencijos ir seminarai, kurių medžiaga galėtų būti naudinga tiek Vilniaus krašto bajorų sąjungai, tiek Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai. Šios žinios gali prisidėti prie istorinio paveldo išsaugojimo ir reikšmingų asmenybių įamžinimo iniciatyvų.  

 2025-11-08 Vilniaus krašto bajorų sąjungos nariai dalyvavo ekskursijoje „Barbora Radvilaitė – karalienė penkiems mėnesiams“. Gidė pristatė svarbiausius Barboros Radvilaitės gyvenimo faktus ir su ja susijusias Vilniaus vietas. Ekskursijos metu priminta, kad kilusi iš Radvilų giminės Barbora po slaptos santuokos su Žygimantu Augustu tapo Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, o 1550 m. – Lenkijos karaliene. Dėl ligos ji mirė netrukus po karūnavimo, o pagal paskutinį jos prašymą palaidota Vilniaus katedroje. Ekskursija prasidėjo prie Mindaugo tilto ir baigėsi prie Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios archeologinių pamatų. Daugiau

2025-11-04 Adomo Mickevičiaus bibliotekos Didžiojoje salėje įvyko aviatoriaus, žurnalisto, Vilniaus krašto herbo Svienčicas bajoro Edmundo Ganusausko paskaita „ANBO‑I šimtmetis. Ar pažįstame aviakonstruktorių, generolą Antaną Gustaitį?“. Renginys skirtas lėktuvo ANBO sukūrimo šimtmečiui ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metams, kuriuos 2025 m. paskelbė LR Seimas.
Paskaitoje priminta, kad 1925 m. liepos 14 d. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas ir aviakonstruktorius Antanas Gustaitis sukonstravo pirmąjį vienvietį sportinį lėktuvą ANBO‑I. Vėlesni ANBO modeliai buvo plačiai naudojami Lietuvos karo aviacijoje. Pažymėtas ir reikšmingiausias to laikotarpio įvykis – 1934 m. ANBO‑IV eskadrilės skrydis aplink Europą, aplankius dvylikos valstybių sostines.
E. Ganusauskas pristatė Lietuvos aviacijos kūrėjus, Antano Gustaičio biografiją, jo sukurtus lėktuvus ir jų reikšmę šalies aviacijos raidai. {ALBUM album_id=22 album_limit=4 album_layout=default}

2025-11-01 Vilniaus krašto bajorai lankėsi Antakalnio kapinėse, uždegė žvakeles ant 1863 m. sukilimo dalyvių, LBKS signatarų, šviesios atminties LBKS vadės Undinės Nasvytytės, savo artimųjų ir kitų kapų.

2025 m. liepos 18–20 d. Vilniaus krašto bajorų sąjungos Tarybos narės Vitalija Sakalauskienė ir Irena Didžiulienė ėmėsi iniciatyvos suburti bajorų šeimas bendram pažintiniam susibūrimui, kuris ateityje galėtų tapti pavyzdžiu ir kitoms krašto giminėms. Į kvietimą atsiliepė šešios bajorų šeimos – kartu keliavo vaikai, tėvai ir seneliai.
Kelionė prasidėjo Suvalkijoje, kur dalyviai aplankė Kapčiamiesčio vietoves, susijusias su grafaitės Emilijos Pliaterytės atminimu: jos žūties vietą, kapą ir muziejų. Po pagerbimo ir pažinties su istorija keliautojai persikėlė į vaizdingą sodybą prie Baltosios Ančios. Čia visi praleido turiningą popietę – žaidė lauko žaidimus, maudėsi ežere ir ruošėsi žygiui baidarėmis.
Vakarėjant šeimos susėdo į dešimt baidarių ir leidosi Baltąja Ančia – vingiuotu, srauniu kairiuoju Nemuno intaku. Upė pateikė nemažai iššūkių: stipri srovė, slenksčiai ir natūralios gamtos kliūtys vertė ir anūkus, ir tėvus, ir senelius gerokai paplušėti, valdant baidares.
Kelionę organizavo ir visam žygiui vadovavo Aurelija ir Vladas Galkauskai, užtikrinę sklandžią eigą ir gerą nuotaiką visos išvykos metu.

2025 m. liepos 11–13 d. Vilniaus krašto bajorai dalyvavo tradicinėje proginėje kelionėje į Lenkiją, skirtoje Žalgirio mūšio 615‑osioms metinėms. Į minėjimą vyko trisdešimties LBKS narių grupė, vadovaujama LBKS vado Perlio Vaisietos. Kelionėje kartu dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys, LBKS Garbės narys, karo istorikas prof. Valdas Rakutis, kuris visos išvykos metu teikė istorines įžvalgas apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės epochą ir aptarė šių dienų aktualijas.

Minėjimo renginiuose dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadorius Lenkijoje Valdemaras Sarapinas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Darius Vaicikauskas, Lietuvos kariuomenės ir ambasados atstovai, LBKS delegacija, Lietuvos šaulių sąjungos nariai, Lietuvos skautų atstovai. Pagerbiant istorinio mūšio dalyvių atminimą, bajorai kartu su Lietuvos ir Lenkijos oficialiais pareigūnais padėjo vainikus prie pagrindinio Žalgirio mūšio monumento ir prie paminklinio akmens su lietuvišku Vyčiu. Po iškilmių visi susirinkusieji stebėjo 27‑ąją Žalgirio mūšio inscenizaciją, kasmet sutraukiančią apie 50 tūkstančių žiūrovų ir daugiau kaip 1200 istorinių rekonstrukcijų dalyvių.
Kelionės organizavimu rūpinosi LBKS vado pavaduotoja, VKBS Tarybos narė, senatorė Irena Didžiulienė.

2025-07-05 Lietuvos Valstybės ir Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga surengė iškilmingą Bajorystės pripažinimo aktų įteikimo ceremoniją naujai legitimuotiems bajorams. Šiais metais bajorystė patvirtinta 119 naujų LBKS narių, iš jų 40-čiai nuo Vilniaus krašto.
Iškilmės pradėtos Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje, kur Šv. mišias už Lietuvos bajorus ir valstybę aukojo Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas plk. ltn. mgr. Remigijus Monstvilas. Mišių metu pašventinta nauja LBKS žygio vėliava ir bajorų giminių herbinės vėliavos.
Toliau šventė tęsėsi Vilniaus rotušėje. Čia skambėjo bajorės aktorės Ginvilės Vaisietaitės skaitoma poezija ir bajorės vargonininkės Živilės Survilaitės atliekami kūriniai. Susirinkusiuosius pasveikino LBKS Garbės vadas Kęstutis Ignatavičius, žodį tarė LBKS vadas Perlis Vaisieta.
Sugiedojus Lietuvos Respublikos ir LBKS himnus, naujai legitimuoti bajorai davė iškilmingą priesaiką. Po priesaikos kiekvienas jų buvo pagerbtas LBKS vado kalaviju, įteikiant Bajorystės pripažinimo aktą. 

2025-06-14 Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Seimas vyko Panemunės pilyje. Į posėdį susirinko delegatai iš visų kraštų. Dalyvius pasveikino LBKS vadas Perlis Vaisieta, Senato maršalka Stasys Knystautas, VDA Panemunės pilies direktorius Marius Daraškevičius.
Seimo metu pristatytos praėjusių metų Vado ir Senato veiklos ataskaitos, taip pat Legitimacijos tarybos, Garbės teismo ir Revizijos komisijos veiklos apžvalgos. Aptarti artimiausio laikotarpio Sąjungos projektai ir planuojamos iniciatyvos.
Pertraukos metu dr. M. Daraškevičius supažindino dalyvius su pilyje eksponuojamomis parodomis: Antano Anupro Gelgaudo portretu iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų istorinių kostiumų rekonstrukcijomis iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių. Pasibaigus oficialiajai daliai, renginio dalyviai rinkosi į pikniką Ąžuolyno parke.

2025-06-03 Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta Vilniaus krašto herbo Laivas (Korabl) bajorės, žurnalistės Ramunės Sakalauskaitės knyga „Įžadas: kovoti, mylėti, gailėti. Jadvygos Bieliauskienės gyvenimas“. Leidinyje apžvelgiamas Jadvygos Bieliauskienės – moters, prisidėjusios prie Šaltojo karo pabaigos – gyvenimo kelias.
J. Bieliauskienė priesaiką tarnauti Lietuvai davė 1948 m. vasario 16 d., dar būdama Palangos gimnazistė. Už paramą partizanams ir antisovietinių atsišaukimų platinimą ji buvo nuteista 25 metams kalėjimo Intoje. Atkūrus nepriklausomybę, aktyviai tęsė visuomeninę veiklą: prisidėjo prie Krikščionių demokratų partijos ir Ateitininkų atkūrimo, rėmė Sausio 13-osios aukas.
Jadvygos Bieliauskienės (1929–2009) gyvenimas pristatytas kaip įkvepiantis pavyzdys, o jos laikysena – kovoti ir nepasiduoti – aktuali šiandienos geopolitinių grėsmių kontekste.

2025-05-17 atidengtas paminklinis akmuo „Už išsaugotą paslaptį“, kurio iniciatorius – VKBS vadės patarėjas, architektas Tauras Budzys, projektą įgyvendinęs kartu su skulptoriumi Jonu Gencevičiumi. Paminklo pastatymą finansavo VKBS nariai.


T. Budzys pažymėjo, kad paminklas skirtas Činčikų kaimo žmonėms, trisdešimt ketverius metus neišdavusiems pas juos besislapsčiusio partizano. Vilniaus krašto bajorų sąjungos Taryba nutarė, jog šis kaimo žygdarbis vertas įamžinimo.

2025-04-12 Vilniaus krašto bajorų sąjungos nariai dalyvavo kelionėje per istorijos ir likimo vingius – ekskursijoje „Seserys Jogailaitės – taip nori likimas“, kurią surengė VKBS narė Nijolė Šmitaitė. Fiksuota, kad ekskursijos metu pristatyti keturių Bonos Sforcos dukterų – Izabelės, Sofijos, Onos ir Kotrynos – gyvenimo keliai, pažymėti politinių intrigų, dinastinių santuokų ir moteriškos galios apraiškų.
Bernardinų sode ir Vilniaus universiteto erdvėse gidė pateikė duomenis apie seserų pirmąjį atvykimą į Vilnių, jų gyvenimą užsienyje po santuokų sudarymo, taip pat aptarė šių santuokų reikšmę Lietuvos ir platesnės Europos politinei raidai. Daugiau

2025-04-10 Kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose, Žemaičių dailės muziejuje Plungėje, atidaryta Vilniaus krašto herbo Vanagas (Jastrzębiec) bajoro Vaidoto Žuko dviguba paroda „Neprisitaikėlio menas. Vaidotas Žukas: kūrėjas ir kolekcininkas“. Pirmajame rūmų aukšte eksponuojami autoriaus 1975–1980 m. ir 2017–2024 m. kūriniai: tapyba, koliažai, keramika. Antrajame aukšte pristatyta sovietmečiu V. Žuko surinkta ir restauruota žemaitiško sakralinio meno kolekcija, dalinai saugoma Telšių „Alkos“ muziejuje ir Žemaičių vyskupystės muziejuje Varniuose.

2026-03-30 Vilniaus krašto bajorai apsilankė Vilniaus Rasų kapinėse, paminėdami 175-ąsias Juozapo Montvilos (1850–1911) gimimo metines. Buvo pagerbtas visuomenės veikėjas, verslininkas, bankininkas ir filantropas, inicijavęs bei rėmęs daugelio sakralinių ir kitų paskirties pastatų statybas Lietuvoje.
J. Montvila įsteigė daugiau kaip dvi dešimtis labdaros, globos ir kitų visuomeninių organizacijų vaikams bei neturtingiesiems šelpti. 1888 m. jis priklausė Vilniaus Labdaros draugijos vadovybei, o kartu su broliu Stanislovu įkūrė „Brolių Montvilų fondą“ visuomeninėms ir labdaros iniciatyvoms remti.

2025-03-25 Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje konferencijų salėje įvyko Lietuvos kultūros tyrimų instituto leidžiamos serijos „Unio Pictorum“ šeštojo kūrybos albumo „Emilija Gaspariūnaitė‑Taločkienė. Tapybos audinio poetika“ pristatymas. Renginį vedė redaktorius akad. prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas.
Pristatyme dalyvavo autorė Vilniaus krašto herbo Ostoja bajorė dailininkė Emilija Gaspariūnaitė‑Taločkienė, knygos sudarytoja dr. Žilvinė Gaižutytė‑Filipavičienė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė prof. Eglė Ganda Bagdonienė, menotyrininkės Inga ir Alma Laužonytės, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narė Elvyra Pažemeckaitė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės‑Bitės viešosios bibliotekos direktorė Greta Kėvelaitienė, Šv. Kazimiero ordino bei Vilniaus krašto bajorų sąjungos atstovai.

2025-03-15 Dalyvavome ekskursijoje po Vilniaus rotušę ir jos paslaptingus rūsius. Ekskursijos organizatorė, VKBS Tarybos narė, herbo Pogonia IV bajorė Enrika Musteikytė priminė, kad ši sostinės vieta, mačiusi ne tik daug iškilmių, bet ir negandų, todėl jau seniai žadino smalsumą. Laimei, kelionėje po istorijos vingius mus lydėjo gidė Liuda Matonienė, žmogus, gebantis praeitį prikelti gyvai.
Vilniaus rotušė, miesto simbolis, mena XV amžiaus pradžią. Kadaise gotikinio stiliaus dviejų aukštų pastatas su iškilusiu bokštu buvo ne tik valdžios centras, bet ir kultūros židinys, kuriame virė miesto gyvenimas. Apžiūrėję įvairias Rotušės sales, bajorai leidosi žemyn – į vietą, kur laikas tarsi sustoja.
Sunku patikėti, kad po miesto aikšte driekiasi tokio masto požemiai – apie 1000 kv. metrų. Lankytojams atverta tik trečdalis šios erdvės, tačiau ir to pakako, kad kiekvienas žingsnis siaurais, žemais koridoriais priverstų pajusti pagarbą praeičiai. Ne kartą teko palenkti galvą – tarsi nebyliai nusilenkiant čia saugomiems prisiminimams, istorijos atodūsiams ir paslaptims, kurių dalį ateities kartos dar tik atvers.

2025-02-07 Nacionaliniame Kauno dramos teatre žiūrėjome dramaturgės Daivos Čepauskaitės spektaklį „Kai mes būsim jauni“.
Aktorėms Vilijai Grigaitytei, Inesai Paliulytei, Liucijai Rukšnaitytei ir Jūratei Onaitytei 2024 m. įteiktas aukščiausias Lietuvos teatro apdovanojimas „Auksinis scenos kryžius“.
Spektaklio lankymą, kaip visada, organizavo VKBS Tarybos narė Irena Didžiulienė.

2025-01-19 Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje, surengtas iškilmingas 1863–1864 m. sukilimo minėjimas „Pakilę laisvei: 1863–1864 metų sukilimas ir mes“. Renginyje priminta sukilimo reikšmė Lietuvos valstybingumui ir pilietinei savimonei, pristatyti istoriniai pranešimai, parodyta meninė programa, pagerbti žuvusieji sukilėliai.
Minėjimą organizavo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija kartu su Krašto apsaugos ir Kultūros ministerijomis bei Lietuvos nacionaliniu muziejumi. Į renginį susirinko šalies pareigūnai, institucijų atstovai su miestų vėliavomis, taip pat kilmingųjų organizacijų nariai. Tarp jų išsiskyrė ir Lietuvos bajorų giminių herbinės vėliavos.
Už aktyvų dalyvavimą valstybės renginiuose ir sukilimo atminimo puoselėjimą Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga apdovanota Prezidentūros padėkos raštu.

2025-01-11 Vilniaus krašto bajorų sąjunga (VKBS) Vilniaus rotušėje surengė tradicinį Naujametinį pokylį, kuriame šiemet paminėtas ir Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) 30‑metis. Vakaro vedėja aktorė Virginija Kochanskytė pristatė iškilmingą programą, kurios metu pagerbti Anapilin išėję VKBS nariai bei pasveikinti aktyviausi krašto bajorai.
Sveikinimo žodžius tarė VKBS vadė Elona Varanauskienė ir garbūs svečiai: LBKS vadas Perlis Vaisieta, prof. Valdas Rakutis, Šv. Kazimiero ordino didysis magistras Henrikas Armoška‑Eismontas, LBKS senatorius Donatas Balčiauskas, dailininkė Emilija Taločkienė.
Renginyje pasirodė senosios muzikos ir šokio kolektyvai „Puelli Vilnenses“ ir „Arcus“, taip pat bajorai Saulius ir Teodoras Lipčiai su Nerijumi Masevičiumi bei vokalinis ansamblis „Jazz Island“. Vėliau vakaras persikėlė į šokių aikštelę, kur grojo Daumantas Slipkus ir Juozas Kuraitis.
Pokylį kartu su VKBS vade organizavo aktyvūs Tarybos nariai.

logo

Svetainės autorius


Audronė Musteikienė
Visos teisės saugomos © Vilniaus krašto bajorų sąjunga
2006-2026 m.