Lapkričio 1d. Vilniaus krašto bajorų sąjungos nariai pagerbė šviesios atminties Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) vadės Undinės Nasvytytės, LBKS signatarės I. Svetlauskienės, disidentų S. Jako ir V. Sevruko, 1863 m. sukilimo dalyvių bei savo artimųjų kapus Antakalnio kapinėse.
Ačiū LBKS senatoriui T. Budziui už gražią iniciatyvą.
2026 m. spalio mėnesį Vilniaus krašto bajorų sąjunga įsigyjo domeną vkbs.lt ir išėjo iš LBKS tinklapio „prieglosčio“. VKBS svetainė įsikūrė adresu https://www.vkbs.lt. Darbus organizavo ir atkūrė svetainę po kelerių metų sugrįžusi Audronė Musteikienė.
2026 m. spalio 31 d. vykusioje ekskursijoje Kaune pasidairėme po Žaliakalnį. Tarpukariu laikinoji sostinė tapo Lietuvos kultūrinio gyvenimo centru. Vienas įdomesnių jos kultūrą atskleidžiančių procesų buvo salonų kultūra. Tuo metu veikė A. ir M. Žmuidzinavičių, A. ir P. Galaunių, L. Truikio ir M. Rakauskaitės, H. ir T. Ivanauskų salonai, vykdavo S. Kymantaitės - Čiurlionienės literatūriniai šeštadieniai ir kt.
Ekskursijos, kurią vedė Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė Eugenija Bendoriūtė, metu prisiminėme garsias Kauno tarpukario moteris, kai kurios iš jų – žinomos kultūrinių salonų organizatorės ar dalyvės.
Viešėjome vienos žymiausių laikinosios sostinės porų Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose, kuriuose išlikę daiktai mena ne tik savo įdomius šeimininkus, bet ir čia virusį aktyvų kultūrinį tarpukario Kauno inteligentų gyvenimą. Ji - pirmo ryškumo Valstybės teatro žvaigždė, sopranas, Kipro Petrausko partnerė, pirmoji Dž. Verdi operos „Traviata“ Violeta, taip pat pedagogė, dirigentė. Jis - muziejininkas, uoliausias M. K. Čiurlionio kolekcijos saugotojas ir muziejaus kūrėjas, pirmasis tautodailės žinovas, bibliofilas, vienas iš „XXVII knygos mėgėjų“ draugijos kūrėjų.
Antrojoje kelionės dalyje turėjome progą įsitikinti, kad ir šiandien saloninės kultūros gija Kaune nenutrūkusi. Laiką maloniai leidome fortepijonų meistrų ir pianistų Bazarų šeimos namuose, kuriuose telpa 100 fortepijonų ir dar daug kitų instrumentų. Namai sklidini geros muzikos, kuriuose vyksta koncertai. Šiuos namus kaimynai vadina „Žaliakalnio filharmonija“. Išskirtinio susitikimo metu dalyvavome koncerte, apžiūrėjome fortepijonų restauravimo dirbtuves.
Ekskursijos iniciatorė Aelita Bielinytė, h. Drzewica
2023-10-07 Baryje, Švabų pilyje, atidengtas Bonai Sforcai skirtas bareljefas. Vilniaus krašto bajorų sąjungai, ši akimirka ypatinga.
2020 metais Vilniaus krašto bajorų aplinkoje gimė sumanymas Bonos Sforcos atminimą įamžinti Lietuvoje. 2021 metų rugsėjo 9 d. Vilniaus krašto bajorų sąjungos iniciatyva, skulptoriaus Jono Gencevičiaus dėka, ši mintis tapo kūriniu Valdovų rūmų Renesansiniame sodelyje. Tai mūsų dovana ne tik Valdovų Rūmams, bet ir Vilniaus miestui.
Gražu, kad būtent Vilniuje esantis bareljefas tapo Baryje atidengto kūrinio pirmavaizdžiu. Bona Sforca savo gyvenimu sujungė Italiją ir Lietuvą. Po daugiau nei penkių šimtmečių jos atminimo ženklas simboliškai keliauja tuo pačiu keliu: iš Italijos – į Lietuvą, iš Vilniaus – vėl į Barį. Tarsi gražiai užsidarantis istorijos ratas.
2026 m. rugsėjo 12-15 d. keliavome į Suomiją, minint 500 – ąsias Kotrynos Jogailaitės gimimo metines. kelionę organizavo LBKS vado pavaduotoja kultūrai, senatorė Aelita Bielinytė ir UAB „Apija“. Šioje kelionėje ekskursantus lydėjo Arūnas Bliūdžius, Baltoskandijos akademijos vadovas, įvairių straipsnių apie Baltijos ir Skandinavijos šalių kultūrą, istoriją, geopolitiką autorius, ilgametis kelionių gidas po Skandinavijos ir Baltijos šalis.
Turku pilyje pọ vestuvių su Suomijos kunigaikščiu Jonu Vaza (vėliau Švedijos karalius Jonas III) apsigyveno Kotryna Jogailaitė. Pasakojama, kad Kotryna pasitikta didelėmis iškilmėmis, pilyje net liepta surengti jos kraičio parodą, kurios apžiūrėti, plūdo suomių bajorai su savo šeimomis iš kitų apylinkių. Būsimos Švedijos karališkosios poros – kunigaikščio Jono ir kunigaikštienės Kotrynos Jogailaitės dėka ši pilis vėliau buvo paversta renesansiniais rūmais. Lankėmė pilį vedami muziejaus gido.
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos nariai dalyvavo Žalgirio mūšio 616-ųjų metinių minėjime Lenkijoje. 1410 m. liepos 15 d., antradienį, arba kaip tuo metu pagal bažnytinį kalendorių datuodavo, per Apaštalų Išsiskyrimo šventę, jungtinė Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenė įveikė Vokiečių ordino pajėgas. Jau amžininkai įvertino šio mūšio - vieno didžiausių Europoje vėlyvaisiais viduramžiais, reikšmę. Jis buvo vadinamas Didžiuoju, sulaukė šiaip Lenkijos ir Lietuvos įvykiams nebūdingai plataus tarptautinio atgarsio, minėtas daugelyje to meto Europos kronikų ir metraščių, o vėliau buvo nuolat aprašomas įvairiuose kūriniuose. Lauke tarp Žalgirio ir Tanenbergo iš esmės buvo užbaigta 200 metų užtrukusi Kryžiaus karų epocha Rytų Pabaltijyje.” - taip rašė istorikas Mečislovas Jučas knygoje “Žalgirio mūšis”.
Minint Žalgirio mūšio 610-sias metines, Griunvalde 2020 m. buvo pastatytas paminklinis akmuo, kurio projekto sumanytojai, iniciatoriai ir pagrindiniai organizatoriai - Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (vadas Perlis Vaisieta), Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė (atstovas plk. Romas Žibas) ir Lietuvos kariuomenės Rezervo karių asociacija (prezidentas kpt. Bronius Zaronskis). Nuo tada kasmet kaip oficiali delegacija vyksta Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadovai ir nariai, lydimi artimųjų, dalyvauti šventinėje ceremonijoje ir stebėti Žalgirio mūšio inscenizaciją.
Šiemet bajorų kelionė į Lenkiją vyko liepos 17–19 d. Dalyvavo Nomeda ir Rolandas Narkevičiai su sūnumi Kasparu ir dukra Gertrūda, Inesa Petkevičienė su dukra Saule, Nijolė Šmitaitė su dukra Evelina, Lijana ir Paulius Pociai su sūnumi Argailu Justu ir dukra Rugile Paulina, Salomėja Daunienė, Ramona ir Julius Žalakevičiai, Irena ir Zenonas Didžiuliai su anūku Matu, Rima ir Perlis Vaisietos, Sandra ir Sigitas Dobilinskai, Jurgita ir Stanislovas Knystautai, kviestinis svečias istorikas Povilas Andrius Stepavičius. Daugiau
2026-06-27 Istorinio paveldo pėdsakais: Vilniaus krašto bajorų sąjungos narių kelionė ir iškiliosios LBKS vadės Undinės Nasvytytės 100-mečio pagerbimas. Pirmąja kelionės stotele tapo Bistrampolio dvaras. Čia bajorų bendruomenė dalyvavo išsamioje ekskursijoje po dvaro ansamblį, prisiminė istorinius 1863 m. sukilimo įvykius ir susirinko bendrų „Bajoriškų pietų“ dvaro restorane. Tęsdami maršrutą, keliautojai apsilankė Burbiškio dvare, garsėjančiame savo romantizmo dvasia, unikalia parko kanalų sistema bei Baženskių giminės paliktu paveldu. Pakeliui į galutinį tikslą, bajorai taip pat aplankė Barstyčių akmenį – didžiausią Lietuvos riedulį.
Birželio 28-osios sekmadienis buvo skirtas iškilmingam ir jautriam Undinės Nasvytytės atminimo pagerbimui. U. Nasvytytė buvo išskirtinė Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėja – ilgametė Lietuvos radijo diktorė, aktorė, publicistė, atsiminimų knygų autorė bei aktyvi visuomenininkė. Vadovaudama Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai, ji nenuilstamai telkė bendruomenę, rūpinosi istorinės atminties išsaugojimu ir skatino atsakingą pilietiškumą, o jos darbus visada lydėjo išmintis bei gilus atsakomybės jausmas. Savo knygose ji pabrėžė, kad bajorystė pirmiausia reiškia ne privilegiją, o pareigą – saugoti istoriją, puoselėti kultūrą ir tarnauti Tėvynei.
Atminimo dienos renginiai prasidėjo šv. Mišiomis Pikelių Švč. Trejybės bažnyčioje, kurias už U. Nasvytytės atminimą aukojo kunigas Ramūnas Norkus. Bendra malda tapo nuoširdžia padėka už jos šviesų gyvenimą, paaukotą Lietuvos kultūrai. Po pamaldų iškilmės persikėlė į Dautarų dvarą. Ceremonija prasidėjo itin pakiliai – įnešant Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos herbines vėliavas ir skambant Sąjungos himnui. Susirinkusiuosius pasveikinęs dabartinis LBKS vadas Perlis Vaisieta pabrėžė neįkainojamus U. Nasvytytės nuopelnus bei jos gebėjimą vienyti žmones prasmingiems darbams.
Renginio dalyviai dalinosi prisiminimais apie U. Nasvytytės asmenybę. Jautriu ir giliu renginio akcentu tapo Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro (veikiančio prie Mažeikių kultūros centro) spektaklis „Amžinos moterys“, simboliškai priminęs moters dvasinę stiprybę bei ištikimybę vertybėms.
Vėliau U. Nasvytytės sūnus, kompozitorius ir LBKS himno autorius Kipras Mašanauskas pakvietė visus į dvaro didžiąją menę, kurioje buvo parodytas trumpametražis dokumentinis filmas apie jo mamą. Nuoširdų dėkingumo žodį visiems susirinkusiems už atminties puoselėjimą tarė ir ilgametis U. Nasvytytės vyras Jonas Mašanauskas. Iškilmingas minėjimas baigėsi šilta bendrystės popiete Dautarų dvare prie furšeto stalo. Daugiau
2026-06-06 Ankstų rytą grupė Vilniaus krašto bajorų sąjungos narių nusprendė aplankyti ąžuoliukus, kurie buvo pasodinti Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos 20-mečiui paminėti. Visi auga, net tie, kurie sunkiai prigijjo. Pakeliui aplankėme visų užmirštą vidury miško stūksančią Poklevskių - Kozėlų koplyčią-mauzoliejų, pabuvojome sovietinių laikų raketinėje bazėje. Apžiūrėję ąžuoliukų parką svečiavomės dr. Jono Butkevičiaus sodyboje. Daugiau
2026-05-16 Siekdami atgaivinti anksčiau gyvavusią tradiciją – bajorų pasijodinėjimą ant žirgų, VKBS tarybos pakviesti, šių metų gegužės 16 d. bajorai susirinko jojimo centre „Laimos žirgai“ (Trakų rajonas. Būda). Šios puikios idėjos autorė – šviesios atminties Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) Signatarė, Garbės bajorė, Senatorė p. Irena Svetlauskienė (h. Ostoja, Trzaska). Renginio organizatorė – LBKS vyr. archyvarė, Vilniaus krašto bajorų sąjungos tarybos narė Aura Bartaškienė, h. Trąby. Nuotraukos – Auros Bartaškienės ir Vido Sakalausko.
2026 m. balandžio 21–25 d. Vilniaus krašto bajorai leidosi į aštuntąją pažintinę-muzikinę kelionę, kurios kulminacija tapo apsilankymas įspūdingojoje Hamburgo Elbės filharmonijoje.
Per kelias kelionės dienas spėjome patirti išties daug – nuo jaukių, akmenimis grįstų Poznanės senamiesčio gatvių iki didingų, elegantiškai išsiskleidusių Sanssouci rūmų ansamblių Potsdame.
Hamburgas pasitiko gyva uosto dvasia, vandens kanalų raizginiu ir netikėtais architektūros kontrastais, kur industrinė istorija susilieja su drąsia, šiuolaikiška architektūra. Daugiau...
2026-02-24 gausus būrelis Vilniaus krašto bajorų leidosi į tikrą atradimų kelionę – praktinius užsiėmimus „Archyvinis nuotykis“ Lietuvos valstybės istorijos archyve, kur kiekvienas dokumentas tarsi tyliai pasakoja savo istoriją, o mes – tik smalsūs klausytojai.
Edukacijos metu rankose laikėme A. Smetonos, M. Biržiškos, J. Vileišio ir A. Stulginskio gimimo bei santuokos metrikų kopijas, skaitėme 1916 metais vokiečių kalba surašytų šių iškilių asmenybių pasų kortelių kopijas ir tyrinėjome Signatarų namų pastato rekonstrukcijos brėžinius.
2026 m. sausio mėn. pirmąjį šeštadienį, kaip ir kiekvienais metais, VKBS nariai palydėjo senuosius metus. Netikėtas Vilniaus krašto bajorų sąjungos sprendimas šių metų sueigą pravesti vieno iš dešimties Vilniaus gražiausių interjerų - kavinė ,,Neringa" - erdvėje „atsipirko su kaupu“. Pradžia tradiciškai tauriai kilni - Vilniaus bajorų vadė Elona Varanauskiene pasveikino, Tylos minute ir malda širdyse pakvietė pagerbti Amžinybėn Iškeliavusius.
Buvo įvardyti 2025 metais nuveikti sąjungos geri darbai ir drauge su kancleriu prof.dr. Rimantu Stuku bei vicekanclere Vitalija Sakalauskiene pasveikinti jubiliatai bei padėkota, prisidėjusiems prie renginio organizavimo. Prof.dr. Valdas Rakutis pasidalino įžvalgomis, kokie turėtų būti svarbiausi šių metų užsimojimai - asmeniškai ir bendruomeniškai liudyti istoriją! Ir nėrėme į praeito amžiaus septinto dešimtmečio legendinės kavinės ,,Neringa" legendinę atmosferą, kurią puikiai sukūrė dainininkė Evelina Sašenko, Paulius Zdanavičius (fortepijonas) ir VKBS ilgamečiai bičiuliai, džiazo muzikantai - Daumantas Slipkus (klavišiniai) ir Juozas Kuraitis (saksofonas).












Audronė Musteikienė