- Išsami informacija
2024 m. gegužės 31‑ąją Vilniaus Rasų kapinėse vyko 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kapų tvarkymo talka, surengta Vilniaus krašto bajorų sąjungos tarybos nario, senatoriaus ir Garbės bajoro Tauro Budzio iniciatyva. Nors popietę miestą merkė lietus, keli vilniečiai bajorai nepabūgo prasto oro ir susirinko atlikti prasmingo darbo. Talkoje dalyvavo Aura Bartaškienė, Daiva Vadauskaitė, Donatas Baikštys ir Bogdanas Girevičius.
Lietui aprimus, o debesims prasisklaidžius, kapinėse nušvito saulė — tarsi pati gamta būtų prisidėjusi prie tvarkymo darbų, nuplaudama purvą nuo senųjų antkapių. Vėliau talkininkai ėmėsi kruopštaus darbo: valė samanomis apaugusius antkapinius akmenis, kad vėl būtų įskaitomi užrašai, ir tvarkė aplinką aplink kapus.
Nuotraukos Daivos Vadauskaitės
VKBS
- Išsami informacija
Kaišiadoryse pristatyta paroda „Tarpukario bajorai“: žvilgsnis į bajorijos istoriją ir šiandieną
2024 m. balandžio 6 d. Senosios Gegužinės ūkio sodyboje surengta šventė „Lietuvos ir Kaišiadorių bajorija tada ir šiandien“ subūrė istorijos ir kultūros puoselėtojus. Renginio metu pristatyta bajoro Kazio Mackevičiaus, h. Aštuoniaragis (Gieralt) inicijuota paroda „Tarpukario bajorai“, skirta Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos 30-mečiui. Ekspozicija kvietė pažvelgti į tarpukario bajorijos vaidmenį ir jos palikimą šiandienos Lietuvoje.
Į programą „2024 m. Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė“ įtraukta paroda „Tarpukario bajorai“ tapo vienu ryškiausių savaitgalio akcentų. Ši iniciatyva – platesnio projekto dalis, kviečianti pažvelgti į Kaišiadorių kraštą kaip į kultūrinių sankryžų vietą, kurioje susilieja skirtingi Lietuvos istorijos sluoksniai.
Kaišiadorių tapatybė formavosi įvairiais etapais: XVI amžiuje čia kūrėsi dvaro centras, vardą gavęs nuo totoriaus valdytojo Chašaidaro, o XIX amžiaus pabaigoje miestą išgarsino geležinkelio mazgas. Ne vienas gyventojas iki šiol mena legendą, esą miesto pavadinimas kilo iš nuostabos žvelgiant į pirmuosius traukinius – „Kas čia daros?“. Tarpukariu Kaišiadorys tapo svarbiu pasienio gynybiniu bastionu ir laikinąja Trakų apskrities administracine širdimi, dėl ko buvo praminti net „Trakija“.
Keturios istorinės Lietuvos sostinės išsidėsčiusios tarsi vėjų rožės taškuose aplink Kaišiadoris – tai suteikia progą miestą matyti kaip savotišką kultūrinį centrą.
Istorijos ir bajorijos sankirta
Parodos atidaryme Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas skaitė pranešimą „Senųjų Lietuvos didikų giminių likimai“, o Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius pristatė tyrimą „Kada ir kodėl sunyko bajorų luomas Kaišiadorių apylinkėse“. Svečius svetingai priėmė Senosios Gegužinės ūkio šeimininkas Rolandas Bartkūnas.
Ekskursija po kultūrinį paveldą
Prieš parodos atidarymą lankytojai buvo pakviesti į pažintinę ekskursiją. Karininkas plk. Eugenijus Lastauskas ir visuomenininkė Rugilė Grendaitė vedė susitikimą prie Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios – vienos įspūdingiausių rajono šventovių. Dalyviai taip pat turėjo galimybę apsilankyti partizanų štabo muziejuje.
VKBS
- Išsami informacija
2024 m. kovo 15 d. Vilniaus rotušėje buvo atidaryta paroda „PASAULIO TAUTŲ TEISUOLIAI. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“. Tai jau antroji paroda, pristatyti 45 teisuoliai – išplėsta ekspozicijos versija
Pasaulio tautų teisuolis – tai garbės vardas, kurį suteikia Izraelio valstybė kitų šalių piliečiams, kurie rizikuodami gyvybe per Holokaustą gelbėjo žydus. Pirmoji paroda vyko 2023 m., - pristatyti 22 Lietuvos Pasaulio tautų teisuoliai.
2018 m. architektas ir LBKS narys Tauras Budzys pradėjo iniciatyvą, skirtą Pasaulio tautų teisuolių atminimui įamžinti. Jis vienodu ženklu žymi teisuolių kapavietes ir atminimo vietas. Nuo 2022 m. projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Vyriausybė ir LGGRTC. Šioje parodoje pristatomi teisuoliai atrinkti iš beveik 400, kurių kapus Budzys jau surado ir pažymėjo.
Parodos autoriai Tauras Budzys ir Barbora Karnienė teigia, kad projektas gimė iš noro padėkoti žmonėms, kurie rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis gelbėjo žydus. Jų teigimu, daugelio šeimų istorijose iki šiol išlikę pasakojimai apie kasdienius, bet didvyriškus gelbėjimo veiksmus.
Pasaulio tautų teisuoliais pripažįstami asmenys, kurie Holokausto metu, nebūdami žydai ir nesiekdami naudos, padėjo gelbėti žydų gyvybes. Statusą suteikia Izraelio „Yad Vashem“ centras, taikantis itin griežtus kriterijus. Lietuvoje per Holokaustą nužudyta didžioji dalis žydų bendruomenės, tačiau teisuoliai rado moralinės stiprybės priešintis okupantų spaudimui.
Pagalba žydams buvo viena pavojingiausių veiklų – Lietuvoje už tai grėsė mirties bausmė visai šeimai. Nepaisant to, Lietuvos teisuolių skaičius, vertinant pagal gyventojų proporciją, yra vienas didžiausių pasaulyje. 2023 m. „Yad Vashem“ duomenimis, Lietuvoje pripažinti 924 teisuoliai, o jų skaičius kasmet auga.
VKBS

Audronė Musteikienė