- Išsami informacija
2024-ųjų kovo 11-ąją, kai Lietuva vėl prisimena savo atgautą laisvę, o lietuviškas žodis mini 120‑ąsias spaudos atgavimo metines, Vilniaus krašto bajorų sąjungos nariai rinkosi į Marijos ir Jurgio Šlapelių namą‑muziejų. Į vietą, kurioje dar tebealsuoja senųjų Vilniaus šviesuolių dvasia.
Prieš daugiau nei šimtmetį čia, privačiose svetainėse, gimė lietuviški vakarai – tylūs, bet atkaklūs žingsniai į tautos pabudimą. Šiandien ši tradicija atgimsta iš naujo: arbatvakariai vėl telkia bendruomenę, kviečia sustoti, įsiklausyti, prisiminti.
Jaukioje Šlapelių svetainėje, kur laikas tarsi sulėtėja, bajorai klausėsi teatro „Arbatvakariai“ muzikinio pasakojimo „Apsisprendžiau lietuve esanti!“. Operos solistės Irenos Zelenkauskaitės balsas ir pianistės Linos Giedraitytės skambinamos natos pynėsi su aktoriaus Kristijono Sipario pasakojimais. Skambėjo Marijos Šlapelienės laiškai – moters, kuri savo knygynu ilgus metus nešė lietuvišką žodį Vilniaus kraštui.
Senovinis gramofonas, iš kurio suskambo himnas, priminė, kad istorija gyva ne tik knygose. O pianinas, kuriuo, kaip pasakojama, grojo pats Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, tarsi saugojo namų atmintį.
Dėkodami už šiltą bendrystę, Vilniaus krašto bajorai muziejui įteikė Marijos Piaseckaitės‑Šlapelienės subtilų, schematiškai nubraižytą ir įrėmintą giminės genealoginį medį, kurį parengė Audronė Musteikienė.
Ši popietė, sukurta VKBS tarybos narių Tauro Budzio, Vitalijos Sakalauskienės ir Vidmanto Kažukausko, tapo švente, kurioje istorija susitiko su dabartimi. Kurioje arbata garavo lyg mažas ritualas, o žmonės dalijosi prisiminimais, mintimis ir širdžių šiluma.
Akimirkas sustabdė Daivos Vadauskaitės nuotraukos – tarsi tylūs liudininkai to, kas svarbiausia: bendrystės, atminties ir gyvos lietuviškos dvasios.
VKBS
- Išsami informacija
Nefrito, avietės, skaisčiai geltonos ir oranžinės spalvos liejasi Jono Butkevičiaus paveiksle „Saulėtas peizažas“. Saulė jame nepavaizduota, tačiau švyti spalvų intensyvumu. Medžiai primena žmones – kiekvienas savos spalvos, savos nuotaikos.
Adomo Mickevičiaus bibliotekoje pristatyta knyga „Skambančios spalvos. Pranas ir Jonas Butkevičiai“ sutraukė būrį lankytojų. Kol susirinkusieji sveikinosi, buvo galima pavartyti solidų leidinį, kuriame gausu kūrinių reprodukcijų, archyvinių nuotraukų ir menininkų minčių.
Pranas Butkevičius (1920–2004), kilęs iš bajorų giminės, visą gyvenimą tapė ir kūrė medžio skulptūras. Jo sūnus Jonas Butkevičius (g. 1948), taip pat bajoras, – technikos mokslų daktaras, profesorius, tapybos paslapčių mokęsis iš tėvo ir dėdės, žymaus tapytojo Vlado Karatajaus. Jo kūryboje ryškios arsininkų ir modernistų tradicijos. „Man paveikslas turi skambėti“, – sako Jonas. Spalvos jam – emocijos ir mintys, priešprieša kasdienybės rutinai. Ryškūs kontrastai ir reljefiniai potėpiai tapo jo kūrybos ženklu.
Menotyrininkė dr. Dalia Karatajienė primena, kad Butkevičiaus darbuose gamtos motyvai – kalnai, medžiai – išlieka esminiai, o fovizmo įtaka matoma spalvų drąsoje. Pats menininkas „laukinį“ kūrybos pradą sieja su drąsa matyti savaip.
Tapytojas Svajūnas Armonas pabrėžia Jono intelektą ir savitą pasaulio suvokimą, leidusį jam užimti tvirtą vietą Lietuvos tapyboje. Ne mažiau svarbi – meninė aplinka, kurioje jis augo.
Po pristatymo netrūko sveikinimų. Vilniaus krašto bajorų sąjunga pasveikino autorių – aktyvų bajorų bendruomenės narį, keliautoją, alpinistą, meno kolekcininką. Knyga tapo ne tik dviejų kūrėjų kelio įprasminimu, bet ir spalvų pasaulio dovana skaitytojui.
VKBS
- Išsami informacija
2024-ųjų m. sausio 7-osios vakarą Vilniaus krašto bajorų sąjunga žengė į naujus metus ypatingu žingsniu - tradicinė Naujametinė šventė pirmą kartą sužibo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro erdvėse.
Tarsi pakylėti muzikos, susirinkusieji pasinėrė į dviejų dalių ispaniškos muzikos operetės „Sarsuela“ pasaulį, kur ritmai ir melodijos pynėsi į spalvingą emocijų audinį. Vėliau, jaukioje Kamerinėje salėje, bajorai galėjo susitikti, pabendrauti, pasidalinti įspūdžiais ir šventiškai praleisti vakarą.
Po spektaklio, dar kupini scenos magijos, visi susirinko į salę, kur tradiciškai nuskambėjo Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos himnas. Šiltą sveikinimo žodį tarė VKBS vadė Elona Varanauskienė, o 2023 ųjų jubiliejus šventę bajorai buvo pagerbti nuoširdžiais linkėjimais.
Vakaro pažiba tapo primabalerina Neli Bieliakaitė — jos pasakojimai apie istorinius šokius, menuetą ir polonezą, tarsi atvėrė duris į praeities didybę. Norinčiųjų šokti buvo tiek daug, kad aikštelėje sukosi net dvi grupės. Renginį žaismingai ir šiltai vedė aktorius Gintaras Mikalauskas.
Artėjant vakaro pabaigai, padėkos žodžiai ir simbolinės dovanos buvo įteiktos VKBS tarybos nariams: Irenai Didžiulienei, Vitalijai Sakalauskienei, Dainai Janilionienei, Enrikai Musteikytei, Vidmantui Kažukauskui, Violeta Simonavičienei ir Gražinai Sakalauskienei už kruopštų ir sklandų šventės organizavimą.

Audronė Musteikienė